- iškaraliauti
- iškaraliáuti intr. Š išbūti kurį laiką karalium, išviešpatauti. \ karaliauti; įsikaraliauti; iškaraliauti; nukaraliauti; užkaraliauti
Dictionary of the Lithuanian Language.
iškaraliauti
Look at other dictionaries:
išviešpatauti — intr. Š, Rtr kurį laiką išlaikyti valdžią, iškaraliauti: Karalius mirė išviešpatãvęs dvidešimt devyneris metus NdŽ. viešpatauti; apviešpatauti; įsiviešpatauti; išviešpatauti; paviešpatauti; priviešpatauti; suviešpatauti; … Dictionary of the Lithuanian Language
nukaraliauti — intr. baigti gyventi, nusigyventi: Ans nukaraliãvo, t. y. pabengė gyventi J. | refl.: Tas jau visai nusikaraliavo Tr. karaliauti; įsikaraliauti; iškaraliauti; nukaraliauti; užkaraliauti … Dictionary of the Lithuanian Language
užkaraliauti — 1. intr. pradėti karaliauti, užviešpatauti: Švedai norėjo čia užkaraliauti Šts. 2. tr. prk. pradėti valdyti (namus, ūkį): Ilžė Karalikė buvo beveik beužkaraliaujanti visus namus I.Simon. karaliauti; įsikaraliauti; iškaraliauti; nukaraliauti;… … Dictionary of the Lithuanian Language
įsikaraliauti — įsiviešpatauti: Buvo prisiekęs jam padėti įsikaraliauti rš. Edvardą medžioklėj nužudžius, Etelredas įsikaraliavo EncVII440. karaliauti; įsikaraliauti; iškaraliauti; nukaraliauti; užkaraliauti … Dictionary of the Lithuanian Language
